- pašoninis
- 2 pašóninis, -ė adj. (1), pašonìnis (2) 1. po šonu pasiklojamas: Pašoninis patalas N. Pašonìnis priegalvis K. Paklok pašóninę maršką Ds. Čia mano pašonìnė paduška Slm. Ar šitoj tavo marška pašóninė buvo? Mlt. 2. prk. esantis šalimais, kaimynystėje: Kap geras pašóninis susiedas, tai ir gyvenimas geras: nei ta[vo] javas nugrūstas, nei ta[vo] išganytas Rod. Pabuvus karalius atsigirdo, kad pašoninis karalius prieš jį vainą kelia (ps.) Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.